- čiaupyti
- čiaupýti, čiaũpo, čiaũpė tr., intr., čiáupyti, -o, -ė kraipyti lūpas, vaipytis, raukytis (norint patraukti dėmesį, esant kuo nepatenkintam, drovintis ir pan.): Čiaũpo lūpas iš pykčio Sv. Kiškis už karklynėlio čiaũpo pasibėgęs J. | refl. MŽ, J: Jis raukos, čiaũpos, šaipos, vaipos KI489. Čiaũpos, kraipos kaip įmano, pats į save žiūri Jnšk. Čiaũpos ta mūsų Onikė, tampo nosį, ir tiek Sg. Marcelė iš pradžios čiaupėsi, vaipėsi kaip ožka, į prekymetį vedama Žem. Kogi čia čiaupaĩs, gal jau nepatinka kas? Srv. Valgyk, nesičiaupýk Plv. Čiaupýkis nusimušęs pirštą Trgn. Tik pasakyk žodį, tai ir čiaũposi verkt Rdm. Nesičiáupykis (nesivaipyk iš drovumo) kaip jaunamartė – kas padėta ant stalo, tą ir valgyk Užv. Ko čiaupaĩs kaip geležėlę radęs? Škn. Ko tu čia čiaupaĩsi lyg šuva prieš debesį Gž. Čiaũpos lyg ką gardų kandęs Sv. Ir čiaupos kaip Elzbieta pabučiuota LMD(Šts).
Dictionary of the Lithuanian Language.